nuomentas

núomentas sm. (1) 1. Prl gėda, negarbė, nemalonumas, nelaimė: Ogi būtų núomentas, jeigu tai pamatytų dabar motyna Mrc. Nugi núomentas – už nieką žmogų užmušt! Drsk. Iš tos mūs kalbos tai bus tik núomentas Kb. Namuosa núomentas pasdarė Drsk. Vyžai pint ne núomentas Vrn. 2. Nč, Kls kvaišys, pusgalvis, padauža: Šitam núomentui gal trečio balkio trūksta Mrc. Tu núomente, ką tu darai, nei Dievo bijai, nei žmonių paisai! Rud. Eisi kap núomentas su gryna galva Vrn. Ot viso svieto núomentas: rėkloja an visų laukų kai geliamas Vrn. ^ Jiej kap nuomentai apeina visas ūlyčias Vrn.